- F.
- Th.
- Bl.
[superl.
depravatissimus :
CRIC.
in
Tom. X
p. 436
(a. 1528)
:
his depravatissimis temporibus.
]
I.
propr.
1.
uszkodzony, zniszczony;
usu detritus
DokSand p. 188 (a. 1597) : antependia sedecim ... d-a.
2.
zniekształcony (przez chorobę); morbo corruptus,
distortus
VHedv p. 591 : oculos habuit d-os totaliter et compactos, de quibus crebro sanguis manabat.
II.
transl.
1.
zepsuty, zły, przewrotny;
perversus (de ingenio, moribus sim., saec.
XV—XVI).
2.
zepsuty, przekręcony;
corruptus (de loco in
libro)
STOB. Praed. fol. la : quidam locus de predicatione ... meo iudicio d-us.