- F.
- Th.
- Bl.
- S.
- Dc.
- B. (pl.),
- L.
- A.
- O.
[abl.
pl.
pauperis :
PomnLw III
p. 72 (a.
1422)
:
in pauperis institis.
Ib.
p. 102 (a.
1423)
:
pro pauperis in infirmario
hospitalis.
Cf.
Th.
X 1, 843,32
sq.
superl.
maxime pauper:
PommUrk VI
p. 163 (a.
1323)
:
scolaribus maxime pauperibus.]
I.
(de hominibus) biedny, ubogi, niezasobny; egenus,
indigens, inops.
1.
adi.
Glossa Pol.
GLcerv p. 669 : p-er ... «vbogi».
N.
spiritu
ubogi duchem, pokorny;
humilis, superbia carens.
2.
subst.
pauper,,
-is
m.
(praec.
pl.
).
Iuncturae potiores
pauperum bursa (
DŁUG. LibBen I
p. 247
)
, hospitale (
KsgŁawKr
p. 171, a.
1392
et saepius), fraternitas (
DokKKr II
p. 189, a.
1433
et saepius), iudex ((
KodMazNow II
p. 273,
a. 1345
;
KodKrak II
p. 766, a.
1547).
;
N.
nieszczęśnik,
biedak; miser
AKapSąd III p. 270 (a. 1499) : ille Adam, quamvis p-er erravisset ... obtinuisset veniam.
Constr.
ad 1-2:
a. abs. b. sq.
gen. c. sq.
abl. d. sq. in c.
abl.
II.
(de rebus) ubogi,
nędzny, biedny, lichy; vilis, miser,
tenuis.