- Dc. (Pol.)
justycjariusz, urzędnik do którego należało ściganie przestępstw
zagrażających spokojowi
publicznemu; magistratus,qui quietis publicae turbatores iudicio persequebatur
StPPP II p. 116 (a. 1401) : de furticinio, super quo per Zyndramum o-am ... fuit accusatus.
KsgPrzem I p. 269 (a. 1440) : Symon o-e filius.
Ib. p. 308 (a. 1443) : Nicolaus ... posuit jopulam sericeam ipsius o-e primo iudicio.Ita saepius. Cf.OPRAWCZO et IUSTITIARIUS supra V1165,37 sqq.