Ogólne
Pełne hasło
Więcej

PROSECUTOR

Gramatyka
  • Formyprosecutor, prosequutor
  • Etymologiałacina starożytna
  • Odmiana -oris
  • Część mowyrzeczownik
  • Rodzajmęski
Znaczenia
  • I. iur. iur.+ verbi sui promissi voti ultimae voluntatis PROSEQUOR qui aliquid perficit, exsecutor qui actionem iur. intentat, actor

Pełne hasło

PROSECUTOR s. PROSEQUUTOR, -oris m.
  • F.
  • Th.
  • Bl.
  • Dc.
  • B.
  • N.
  • O.
I. ten, kto coś spełnia, wykonuje; qui aliquid perficit, exsecutor
JANKO p. 680 : dux Wladislaus ... pacis sectator ejusdem indefessus p-or.
StPPP II p. 162 (a. 1405) : judicatus ... Iohannis ... judicis ... justicie p-oris.
Ita saepius, v.gr. verbi sui promissi ( CIOŁ. Lib. I p. 177 ) , voti ( PrzMog p. 39 ) , ultimae voluntatis ( KodUJ III p. 132, a. 1487). Cf. PROSEQUOR II A 2. Π. iur. strona pozywająca, powód; qui actionem iur. intentat, actor
APozn I p. 302 (a. 1459) : qui occasione homicidii proscriptus fuit ... huiusmodi proscriptionem imperpetuum p-bus alias «ffordrvyanczym» et iuri seu iudicio non debet in malo reminisci seu ulcisci.
Cf. PROSEQUOR IV 1.
Tło: rękopis Rps 3007 III (XV wiek), Źródło: polona.pl
ISSN 2300-5742, 2 / 2014 (1 VI 2014 r.)