Ogólne
Pełne hasło
Więcej

HEBETUDO

Gramatyka
  • Formyhebetudo, ebetudo, ebitudo
  • Etymologiałacina starożytna
  • Odmiana -inis
  • Część mowyrzeczownik
  • Rodzajżeński
Znaczenia
  • I. animi languor, socordia, tarditas, torpor.
  • II. debilitas

Pełne hasło

HEBETUDO s. EBETUDO s. EBITUDO, -inis f.
  • F.
  • Th.
  • Bl.
  • S.
  • N.
  • K.
I. ospałość, gnuśność, tępota, odrętwienie; animi languor, socordia, tarditas, torpor.
Additur
a. gen. factivitatis ( DŁUG. Hist. IV p. 90 ) , ingenii ( ib. et Tom. XIII p. 37, a. 1531) , intellectus ( DANT. in Tom. XIV p. 311, a. 1532) , mentis ( LhnUrk I p. 61, a. 1278 ; PommUrk I p. 335 et saepius. Cf. Th. VI 2586, 41 sq.), sensus ( WŁODK. ScrSel II p. 293 ; ;cf. Th. VI 258, 49 sq. ), b. adi. nativa ( GŁOG. Phys. fol. A Ib).
II. słabość; debilitas
DŁUG. Op. p. 542 : oculos nactus debiles, in quos h-o quaedam et cataracta confuderat.
Tło: rękopis Rps 3007 III (XV wiek), Źródło: polona.pl
ISSN 2300-5742, 2 / 2014 (1 VI 2014 r.)