- F.
- Th.
- Bl.
- S.
- B.
- BJ.
- A.
- N.
I.
pokrewieństwo; sanguinis coniunctio, cognatio.
Syn. et iuxta posita
amicitia (
AKapSąd III
p. 142,
a. 1510)
, propinquitas (
KodWp V
p. 609,
a. 1439
et saepius).
Opp.
affinitas (
DyplMog
p. 7, a. 1228
et saepius).
Distinguitur
consanguinitatis gradus secundus (
AKapSąd III
p. 82, a. 1501)
, quartus (
AKapSąd I
p. 373,
a. 1440)
, sextus (
*KodWp I
p. 47, a. 1205).
Item
linea directa (
Lites II
p. 316, a. 1413)
, tertia (
ArHist V
p. 111, a. 1453
et saepius).
II.
rodzina, krewni, ród; consanguinei, propinqui, gens
KodMaz(K) p. 15 (saec. XIII) : Wignan cum tota c-e sua, Radeg, Sulenta cum cognacione sua, Zavist.
StSyn III p. 15 (a. 1320) : nullus aliquem de c-e prioris sponse vel e converso sibi matrimonialiter coniungat.
AKapSąd II p. 221 (a. 1460) : aliorum omnium eiusdem nationis sive c-is.
N. glossam Pol.
GLc p. 12 : c-as «pokolenie krewne».
N. meton.
przynależność do rodu szlacheckiego; gentilitas, gentis propinquitas
ArPrawn VIII p. 122 (a. 1413) : cum milicia ipsius ... fuit accusata ... testes produxit sue c-is videlicet duos de cleynodio Rawa.