- F.
- Th.
- S.
- B.
- A.
- K.
- O.
I.
adi.
1.
(de hominibus) dotknięty paraliżem, sparaliżowany;
morbo paralytico correptus.
Item de
partibus corporis, v.
gr. de
lingua (
GŁOG. Phys.
fol. E 3a)
, vesica (
THOM. Med.
p. 347
).
Saepe pro
subst.
paralyticus,,
-i
m.
et
paralytica,,
-ae
f.
paralityk, paralityczka; qui (quae) paralysi laborat.
N.
constr.
a.
sq.
ex :
DŁUG. Hist. V p. 566 : archiepiscopus p-us ex metu fuerat.b. sq. in c. abl.
DŁUG. Op. p. 108 : in corpore universo erat p-a.
2.
infirmitas, morbus, valetudo
paraliż;
i. q. paralysis.
Π.
subst.
paralytica,,
-ae
f.
nat.
1.
czyściec;
Gratiola offtcinalis
Linn.
GLr I
p. 300
.
2.
krzyżewnik; Senecio vulgaris
Linn.
GLr I
p. 331
.