- F.
- Th.
- S.
- K.
I.
propr.
1.
prawnuk;
nepotis filius.
Glossa
Pol.
StPPP VI p. 178 (a. 1521) : p-s alias «prawnuk» (cf. GLcerv p. 693).
2.
wnuk; filii filiaeve
filius, nepos
ŻydKrak p. 73 (a. 1423) : Canaan Judeus p-s.
DŁUG. LibBen I p. 301 : Casimirus ... Boleslai Largi ... p-s.Glossa Pol.
AAlex p. 173 (a. 1502) : p-em palatini Valachiae alias «wnuka».
II.
pl. potomkowie;
posteri
KodWp III p. 448 (a. 1376) : Staskonis ... Martini ac eorum filiis et p-bus eorum.
DŁUG. Hist II p. 289 (= IV p. 38 ed.nov.) : quorum p-es ... ius universarum silvarum ... sibi vendicabant.Ita saepius.
Constr.
ad I-II
sq.
gen.