Ogólne
Pełne hasło
Więcej

PROLOCUTIO

Gramatyka
  • Formyprolocutio, prolocucio, proloquutio
  • Etymologiałacina starożytna
  • Odmiana -onis
  • Część mowyrzeczownik
  • Rodzajżeński
Znaczenia
  • I. oratio, elocutio (saec.XV).
  • II. iur. actus causam alicuius in iudicio agendi
  • III. iur.+ (benevola) actus proponendi causam in iudicio iuris Theutonici

Pełne hasło

PROLOCUTIO s. PROLOCUCIO s. PROLOQUUTIO, -onis f.
  • F.
  • Th.
  • Bl.
  • Dc.
  • B.
  • L.
  • N.
  • O.
I. wypowiedź, przemowa; oratio, elocutio (saec.XV).
II. iur. występowanie przed sądem w imieniu strony procesowej; actus causam alicuius in iudicio agendi
GLc p. 11 : p-o «mowstwo, rzecznictwo».
III. iur. (benevola) tzw. lupr, zapowiedź wniesienia skargi w sądzie prawa niemieckiego; actus proponendi causam in iudicio iuris Theutonici
DecrICC I p. 470 (a. 1477) : pars adversa ... fecit sibi facere insinuacionem seu benivolam p-em.
ZabDziej I p. 125 (a. 1493) : actor requisivit citatum ... si vult luprum seu p-em pro proposicione.
DecrICC
II p. 302 (a. 1504) : reus ad benivolam p-em actoris negativam fecit.
Cf. INSINUATIO II 4, LUPRUM PROMULGATIO II.
Tło: rękopis Rps 3007 III (XV wiek), Źródło: polona.pl
ISSN 2300-5742, 2 / 2014 (1 VI 2014 r.)