Ogólne
Pełne hasło
Więcej

PRURITUS

Gramatyka
  • Formypruritus, pruretus
  • Etymologiałacina starożytna
  • Odmiana -us m.
Znaczenia
  • I. propr. prurigo.
  • II. transl. libido, cupido, voluptas.

Pełne hasło

PRURITUS s. PRURETUS, -us m.
  • F.
  • Th.
  • Bl.
  • S.
  • A.
[abl. sg. prurito : DANT. in Tom. XIV p. 293 (a. 1532) : humores prurito leviusculo faciem eius invasere.]
I. propr. swędzenie, świerzbienie, świerzb; prurigo. Glossae Pol. RFil XXIII p. 278 (a. 1450) : p-us «podzeganye». GLb p. 83 : p-us «svyrzb», p-us aurium «svyrzb vszhv».
Constr.
a. sq. gen.
b. sq. cum: THOM. Med. p. 48 : p-us ... cum rubore et siccitate.
c. sq. ex: THOM. Med. p. 304 : p-um manuum ex vermibus.
d. sq. in c. abl. DŁUG. Op. p. 637 : p-um ... in corpore toto patior. DANT. in Tom. XIV p. 303 (a. 1532) : p-um ... habere in facie.
II. transl. żądza, namiętność, pożądanie; libido, cupido, voluptas.
Constr. sq. gen. , (v. gr.
carnis, libidinis sim.) . Inde sensu debilitato: chęć, ochota, pragnienie; voluntas, cupiditas, appetitus DŁUG. Op. p. 1 : ingentem scribendi ingerebat p-um, ut in decus ... sanctissimi ... Stanislai ... aliquid litterarum conficerem. Id. Hist. IV p. 406 : ingenti ... molestia dux Withawdus angebatur ... quem magno p-u sperata fefellerant.
Tło: rękopis Rps 3007 III (XV wiek), Źródło: polona.pl
ISSN 2300-5742, 2 / 2014 (1 VI 2014 r.)