Ogólne
Pełne hasło
Więcej

INSIGNIS

Gramatyka
  • Formyinsignis
  • Etymologiałacina starożytna
  • Odmiana -e
  • Część mowyprzymiotnik
Znaczenia
  • excellens, eminens, praestans, eximius.
    • a. sigillo munitus
    • b. praecipuus, qui magni momenti est

Pełne hasło

INSIGNIS, -e
  • F.
  • Th.
  • Bl.
  • S.
  • A.
[comp. insignior et magis insignis, superl. insignissimus, abl. pl. insignis:
KodKWil p. 644 (a. 1503) : ecclesiam ... nonnulllis insignis apparatibus et ornatibus ... dotabit.
nom. pl. insigni:
*CantMAe I nr. 12, v. 2b (saec. XIV) : sociantur nomine ... testes digni, a Sancto Spiramine, misticorum lumine, sunt i-i.
acc. pl. insignos: *Tom. II p. 111 (a. 1512) : habet cesarea maiestas ... fide dignos insignosque vezieros ac bastialarios .]
odznaczający się, wyróżniający, znakomity, wyborny, świetny; excellens, eminens, praestans, eximius. Glossa Pol.
RFil X p. 143 (a. 1505) : «znamyenythy» i-is.
Constr.
a. sq. gen. b. sq. abl. c. sq. ab. Occ.
a. opatrzony pieczęcią; sigillo munitus
KodMp II p. 163 (a. 1363) : coram nobis ... dum ... per literam ... nostram i-em et pressam nostri sigilli euocati fuerint, tunc respondere ... sint astricti.
b. fere i. q. ważny, ważki; praecipuus, qui magni momenti est
ArPrawn VII p. 31 (a. 1566) : inter eius municipii municipes militabunt, in quo i-iora et — ut vocant vulgo — capitaliora bona possident.
Tło: rękopis Rps 3007 III (XV wiek), Źródło: polona.pl
ISSN 2300-5742, 2 / 2014 (1 VI 2014 r.)