- F.
- Th.
- Bl.
- S.
- A.
I.
propr. wyniosły, wysoki, wysoko położony; altus, excelsus,
sublimis.
II.
transl.
1.
wspaniały, świetny, okazały; splendidus, magnificus, insignis.
N.
laus
v.
q. summa
AH XLIII p. 178 (saec. XVI medio): laudibus c-is veneremur omnes festa.
2.
znaczny, znakomity, wysoki; nobilis, illustris, amplus
,
v.
gr.
magistratus (DŁUG. Hist. I p. 49 ) , honor ( CRIC. p. 22, v. 24 ).
N.
abs.
loco subst.
KodMp I p. 22 (a. 1234) : Ecclesia ... maiorum et c-iorum patrocinio instauratur.Cf. Th. III 774,13 sq.
3.
wyniosły, ambitny, zuchwały; elatus, superbus, audax.